maltuvė

maltuvė̃ sf. (3^a), maltùvė (2) K, máltuvė (1) 1. SD438, R, K, BB2Moz11,5 rankinis malamasis įrenginys, girnos. 2. K puodas tabakui grūsti. 3. B, Sut malūnas: Vyrai vakar išvažiavo į máltuvę Šlv. ^ Buvau kaltuvė̃[j] i maltuvė̃[j], tik su bobom pirty nebuvau (visur buvau) Rd. 4. MŽ, CII9 patalpa, kur laikomos girnos, kamara: Maltuvė̃j stovėdavo girnos And. O kad mes slaptai duonos neprasimaltume, tai nuėmė visų maltuvėse viršutines girnapuses ir išvežė J.Balt. Išnešk duoną ir sūrį maltuvė̃n Kp. | Įnešk bulbų iš maltuvė̃s Sl. [Dūminės pirkios] dar turėjo valgomų daiktų ir indų podėliui apytamsias pirkaites, maltuves arba kamaras EncVII165. Maltuvėlėj gulėdavom per karą Kp. Dvi turės malti maltuvėje VlnE134. Viename gale tilpo virtuvė, sandėlis, „alkierius“, šeimyninė ir maltuvė LTII411. 5. prk. menk. burna, nasrai, kakarinė: O, jos máltuvė da, brač, gera, dantys nepraloti! Lel. ^ Et, tarški kai šunio máltuvė, pati nežinai ką! Lel. 6. prk. didelis barimas: Jis tada bijojo įeiti, žinojo, kokia ten bus maltuvė̃ Rm. 7. scom. prk. apie vis nerimstantį, judantį žmogų: Ko maliesi lyg máltuvė, nepatyksti vietoje! Dkš. 8. scom. prk. apie daug kalbantį žmogų: Jis tikras maltuvė Rs.

◊ máltuvę užsidarýti nutilti: Ažsidarýkit jūs savo máltuves! Lel.

šuñs maltuvė̃ menk. kalėjimas: Įkišo žmogų šuniẽs maltuvė̃j, kelius mėnesius išlaikė Jnšk.

šunų̃ maltuvė̃ sakoma švelniai keikiant: O tu, šunų̃ máltuve! Ut. Tai šunų̃ máltuvės, kap anys siunta Prng.